Ilgalaikių tvarių žemės dirbimo sistemų ir sėjomainų įtakos segetalinės floros valdymui palyginimas
Projekto aprašymas
Intensyvus žemės ūkio valdymas atnešė didelę ekonominę ir socialinę plėtrą, tačiau jis taip pat prisidėjo prie aplinkos degradacijos - padidėjusio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, biologinės įvairovės nykimo ir dirvožemio kokybės prastėjimo. Sprendžiant minėtus iššūkius dėmesys sutelkiamas į nearimines tausojamąsias žemės dirbimo technologijas ir pasėlių įvairinimą, nes bet koks jų valdymo pokytis pakeičia segetalinės floros bendrijos struktūrą ir dirvožemio kokybę. Skirtingose agro-klimatinėse zonose dirvožemio funkcionavimas yra nevienodas ir jo valdymui būtina parinkti gerai apgalvotas priemones.
Projekto svarbumas pasireiškia ypatingu dėmesiu kompleksiškai spręsti augalų įvairovės didinimo, modernios technikos taikymo ir segetalinės floros valdymo problemas siekiant tvaraus dirvožemio naudojimo.
Inovatyvių tvarių žemės dirbimo technologijų ir sėjomainų diegimas leis pagerinti dirvožemio produktyvumą, optimizuoti drėgmės, oro ir šilumos režimus bei sumažinti augalų derlingumo svyravimus dėl klimato kaitos, stabilizuos produkcijos tiekimą ir didins ūkinių subjektų konkurencingumą.
Projekto rezultatas bus svarbus įrankis kuriant inovatyvų, efektyvų žemdirbystės sistemos mokslinį – techninį potencialą, kuris leis operatyviau, tiksliau ir kokybiškiau patenkinti inovacijų poreikį, tolesniais veiksmais tiesiogiai prisidės prie efektyvaus išteklių naudojimo ir klimato kaitai tvarių technologijų žemės ūkio sektoriuje taikymo.
Projekto rezultatų sklaida patobulins ūkininkų, konsultantų ir kitų žemės ūkio specialistų kvalifikaciją, didins jų supratimą apie tvarių žemės dirbimo technologijų ir augalų įvairovės svarbą dirvožemio tvarumui ir augalų produktyvumui, padės valdyti procesus vykstančius agrofitocenozėje ir dirvožemyje ir tuo pasinaudoti atkuriant dirvožemio gyvybingumą bei racionaliau taikyti žemdirbystės technologijas. Taip ugdoma geros partnerystės praktika tarp mokslo, konsultavimo, žemdirbių ir kitų suinteresuotų šalių, skatinant kelti problemas ir ieškant efektyvių sprendimo būdų.
Tikslinės grupės, kitų EIP projekto dalyvių skaičius ir jų pavadinimai
Įgyvendinus projektą, gauti rezultatai bus viešai prieinami net tik projekto dalyviams, bet ir visoms suinteresuotoms šalims, tikslinėms grupėms.
Pagrindinė tikslinė grupė – žemės ūkio subjektai, kuriems rūpi bioįvairovė, aplinkosauga, klimato kaita ir gamyba. Šis projektas padės diegti inovatyvias tvarias žemės dirbimo technologijas ir sėjomainas, siekiant valdyti segetalinės floros pokyčius, padidinti dirvožemio produktyvumą, optimizuoti drėgmės, oro ir šilumos režimus bei sumažinti augalų derlingumo svyravimus dėl klimato kaitos.
Žemės ūkio subjektai pasinaudodami sukurtomis žiniomis galės priimti inovatyvius sprendimus, atitinkančius vietos agro-klimatines sąlygas, kurie padės modernizuoti žemės ūkio gamybos procesus, padidinti gamybos našumą ir pajamas, pagerinti produkcijos kokybę ir saugą bei užsitikrinti savo ūkių konkurencingumą ir kartu užtikrinti agro-ekosistemų stabilumą ir gyvybingumą.
Žinios apie tausių žemės dirbimo technologijų naudingumo ir augalų įvairovės didinimo, segetalinės floros valdymo problemas bei dirvožemio produktyvumo atstatymo galimybes svarbios ir kitoms tikslinėms grupėms: mokslo ir mokymo įstaigų dėstytojams, studentams, mokslininkams, konsultantams, žemės ūkį administruojančių įstaigų ir organizacijų darbuotojams. Projekto rezultatų sklaida padės pakelti jų kvalifikaciją.
EIP projekte dalyvaus 6 LAMMC mokslininkai, LŽŪKT instituciją atstovaus 10-jų akredituotų konsultantų, LNTŽA ir 9-i ūkininkai iš 9-ių rajonų, taikantys nearimines tausojamąsias žemės dirbimo technologijas. Jų ūkiuose bus įrengtos stebėjimo aikštelės žieminiuose ir vasariniuose javuose, rapsuose ir pupiniuose augaluose, organizuojami rezultatų sklaidos renginiai.
Projekto vykdymo metu bus vykdomi 2 parodomieji bandymai LAMMC eksperimentinėje bazėje ir įrengtos stebėjimų aikštelės ūkininkų valdose, atspindinčiose Lietuvos zonų (Rytų, Vidurio ir Vakarų) agro sąlygas: dirvožemio ypatumus, ūkininkavimo praktiką ir ūkių specializaciją.
Tikslai
Pagrindinis projekto tikslas: identifikuoti Lietuvos ūkius, kurie taiko nearimines žemės dirbimo technologijas skirtingą (iki 5 metų, 5-10 metų ir daugiau nei 10 metų) laikotarpį Vidurio, Rytų bei Vakarų Lietuvos zonose ir dėl jų naudojimo metais įvykusius segetalinės floros pokyčius dirbamuose laukuose, siekiant įvertinti tvarių neariminio žemės dirbimo sistemų ir sėjomainų įtaką agrofitocenozei ir dirvožemiui, kelti technologijos ir inovacijos lygį pirminės žemės ūkio produkcijos gamybos sektoriuje.
Rezultatai
Atlikti darbai: parengta tyrimų metodika, vyksta tyrimams reikalingos įrangos įsigijimas.
Planuojami darbai: stebėjimo aikštelių ir bandymų įrengimas bei vykdymas (dešimt vietovių). Demonstravimas ir viešinimas tinkamiausios neariminės žemės dirbimo technologijos segetalinės floros valdymui ir augalų derlingumui išsaugoti ar padidinti (4 lauko dienos, 1 seminaras ir 1 konferencija). Rekomendacijų rengimas.
Partneriai
Partneris Nr. 1. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.
Partneris Nr. 2. Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacija.
Partneris Nr. 3. Ūkininkas Tadas Geidukis.
Partneris Nr. 4. Ūkininkas Tadas Galinaitis.
Partneris Nr. 5. Ūkininkas Romualdas Bertašius.
Partneris Nr. 6. Ūkininkė Sonata Vasiliauskienė.
Partneris Nr. 7. Ūkininkas Mantas Pacaitis.
Partneris Nr. 8. Ūkininkas Gediminas Janonis.
Partneris Nr. 9. Ūkininkas Vytautas Valaitis.
Partneris Nr. 10. Ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius.
Partneris Nr. 11. Ūkininkas Vytautas Raulonis.