Avininkystės ūkių veiklos efektyvumo didinimas gerinant avių sveikatingumą ir optimizuojant avių bandos valdymą

Projekto tikslai:

1. Skatinti Lietuvos avininkystės ūkiuose diegti inovatyvias kompleksines avių gerovės ir sveikatingumo gerinimo, bei ūkio valdymo optimizavimo priemones.
2. Atlikti mokslinius taikomuosius tyrimus, įvertinti avių bandos sveikatingumą infekcinių ir parazitinių ligų atžvilgiu bei atlikti šėrimo kokybės ir organizavimo analizę.
3. Įdiegti projekto partnerių ūkiuose kompleksinių priemonių modelį, užtikrinantį infekcinių ir parazitinių ligų pasireiškimo mažėjimą, bei supažindinti ir paskatinti diegti šį modelį savo ūkiuose ir įvairiuose gyvulininkystės sektoriuose.

Projekto rezultatai: 

Projekto įgyvendinimo metu buvo sprendžiamos problemos, kurios neleidžia pasiekti optimalaus avių ūkio produktyvumo, kas lemia prastesnį ūkio ekonominį naudingumą ir išteklių naudojimą. Ūkiuose surinkta informacija ir atlikti įvairūs klinikiniai ir laboratoriniai tyrimai atskleidė kuriose bandų produktyvumo, sveikatingumo ir valdymo srityse reikia daryti pokyčius ir kuriose srityse išlieka didžiausios problemos siekiant didesnio ūkių efektyvumo. Vienas svarbiausių pasiektų rezultatų, kad avių augintojai galės veikti proaktyviai užkertant kelią dideliems nuostoliams, o ne reaktyviai, kada problema atsitinka ir apima didžiąją dalį bandos. Nors kiekviename ūkyje buvo nustatytos specifinės sveikatingumo ir produktyvumo situacijos, tačiau rasta ir bendrai visiems ūkiams būdingų problemų. Projekto dalyviai supažindinti su šiomis problemomis ir jų sprendimo būdais. Paruoštos rekomendacijos avių augintojams ir veterinarams, kuriose apžvelgiamos pagrindinės problemos ir jų sprendimo būdai. Visa tai buvo pristatyta ir pademonstruota seminarų ir lauko dienų metu. Projekto metu ūkiai sėkmingai perėmė bandos priežiūros metu gaunamos informacijos fiksavimą ir panaudojimą, nors dėl minimalaus pagalbinio personalo skaičiaus visuose ūkiuose, šiai veiklai laiko yra labai ribotai. Ūkio duomenų ir rekomendacijų naudojimo pasėkoje suintensyvėjo ėriavedžių brokavimas ir dėl to sumažėjo prastos kokybės ėriavedžių, kurios neatsivesdavo tinkamo sveikatingumo ėriukų ir/ar negalėdavo jų tinkami išmaitinti. Brokavimas nei viename ūkyje neviršija 20 proc. ėriavedžių brokavimo ir yra optimalus. Ėriavedžių įmitimas yra vienas pagrindinių rodiklių, kurį turi stebėti avių augintojai ir esant nepakankam įmitimui koreguoti šėrimą ir valdymą, kad užtikrintų tinkamą kūno masės indeksą. Projekto ūkiuose per tyrimų laikotarpį ženkliai sumažėjo avių su kūno masės indeksu mažiau kaip 3, nors dėl labai aukštų grūdinių kultūrų ir ypač baltyminių kultūrų kainų bei prieinamumo 2022-2023 metų tvartiniu sezonu, ne visi ūkininkai galėjo papildomai koreguoti šėrimą siekiant pakelti kūno masės indeksą. Lengviau buvo tiems kas patys augina grūdines kultūras.