Visos naujienos

Augalų kenkėjai ir ligos gali turėti didelį poveikį pasėlių derliui, o savo ruožtu maisto ir pašarų saugumui. Pesticidai yra viena iš dažniausiai naudojamų priemonių šiems kenkėjams kontroliuoti ar naikinti. Tačiau pesticidų naudojimas taip pat sukelia nepageidaujamą poveikį aplinkai ir sveikatai. Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras 2023 m. lapkričio mėn. organizavo seminarą, kuriame buvo nagrinėjami naujoviški alternatyvūs verslo modeliai, mažinantys pesticidų naudojimą žemės ūkyje. Ši ataskaita apibendrina seminaro žinutę apie teisinę sistemą pesticidų mažinime.

ES nuo ūkio iki stalo strategijoje ir biologinės įvairovės strategijoje teigiama, kad Europos Komisija „imsis papildomų veiksmų, siekiant iki 2030 m. 50 % sumažinti bendrą cheminių pesticidų naudojimą ir riziką“. Dėl to reikia ruoštis iš anksto. Ataskaitoje paminėtos šios kryptys, kaip būtų galima mažinti pesticidų kiekį:

1. Integruotas kenkėjų valdymas (IPM):

• Šiomis priemonėmis turėtų būti skiriamas dėmesys sveikų pasėlių auginimui, kuo mažiau trikdant agroekosistemas;
• Taikomi biologinės kontrolės vietoje cheminių, pvz., natūralių plėšrūnų ar biopesticidų, naudojimas;
• Pesticidai galėtų būti naudojami remiantis lauko stebėjimu ir tik tada, kai kenkėjų populiacijos viršija tam tikras ribas.

2. Sprendimų palaikymo sistemos (DSS):

• Tai yra rizika grįstas taikymas: DSS padeda ūkininkams naudoti pesticidus pagal pastebėtą ar numatomą riziką, o ne pagal fiksuotą purškimo tvarkaraštį;
• 80 eksperimentų analizė parodė, kad DSS gali veiksmingai sumažinti fungicidų naudojimą, išlaikyti augalų sveikatą ir sumažinti naudojimo dažnumą.

3. Rezultatais grįsti verslo modeliai:

• Verslo modeliai, kuriuose pesticidų mažinimo susiejimas su pasėlių finansiniu draudimu, siekiant sumažinti riziką, susijusią su mažesniu pesticidų naudojimu. Tai gali apimti mažesnio derliaus padengimą, ligų protrūkių padengimą ir pajamų praradimo draudimą, priimant naujus pesticidų protokolus. Pereinamojo laikotarpio draudimas: draudimas ūkininkams, pereinantiems prie ekologiškos praktikos, siekiant padengti galimus derliaus arba pajamų praradimus pereinamuoju laikotarpiu.

4. Švietimo ir finansinė parama:

• Parama, kuri būtų skirta žinių tobulinimui apie tvarią praktiką ir pesticidų naudojimo mažinimo naudą. Taip pat finansinės paskatos ir finansavimas bandomiesiems projektams, kuriais siekiama sumažinti pesticidų kiekį, įskaitant subsidijas tvariai žemės ūkio praktikai ir finansiniam draudimui, kuriais remiamas žemės ūkio perėjimas.

5. Suderinti standartai ir etiketės:

• Šia priemone turėtų būti nustatomi aiškūs visos Europos ženklinimo standartai, pvz., „Nenaudojami pesticidai“ ir tvaraus ūkininkavimo praktikos, pvz., ekologinis arba regeneracinis žemės ūkis, siekiant padėti augintojams ir vartotojams suprasti šias etiketes ir jais pasitikėti.

Prancūzijos INRAE tyrimų institutas atliko ateities įžvalgų analizę, sukūrė modeliavimus, kaip būtų galima 2050 m. atsisakyti pesticidų naudojimo žemės ūkyje. INRAE siūlo 3 scenarijus. Pirmajame scenarijuje nagrinėjama robotikos ir biologinių išteklių plėtra bei su tuo susiję pokyčiai pasaulinėse maisto grandinėse. Antrasis scenarijus nagrinėja holobiontų (sudėtinga ir tarpusavyje susijusia organizmų, glaudžiai gyvenančių, sistema) ir mikrobiomų (mikroorganizmų, tokių kaip grybai, bakterijos ir virusai bendruomenė, egzistuojanti tam tikroje aplinkoje) mobilizavimą visuose Europos maisto grandinių etapuose. Trečiasis scenarijus nagrinėja kraštovaizdžio tvarkymą ir maisto grandinių perkėlimą. Pagal pasiūlytus scenarijus 1 scenarijaus metu būtų gaunamas mažiausias pasėlių nuostolis (-4 %), palyginus su kitais scenarijais (2: -5 %, 3: -5 %), tačiau iš aplinkosauginės pusės esant šiam scenarijui mažiausiai sumažėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (1: 8%), palyginus su kitais scenarijais (2: 20 %, 3: 37 %). 

Daugiau informacijos apie siūlomus sprendimus galima rasti šioje nuorodoje.