Visos naujienos
„Europos horizontas“ (angl. Horizon Europe) yra pagrindinė Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa.
2021–2027 m. „Europos horizontas“ finansavimo suma yra 93,5 mlrd. EUR. Europos Horizonto projektų temos sprendžia klimato kaitos, sveikatos, energetikos, kosmoso, saugumo, mobilumo, socialines problemas.
Šia programa padedama siekti Jungtinių Tautų (JT) tvaraus vystymosi tikslų ir skatinamas ES konkurencingumas bei augimas. Lietuvoje Europos Horizonto klausimais nemokamai konsultuoja Lietuvos Mokslo Tarybos Nacionaliniai Kontaktiniai Asmenys (NCP).
Žemiau pateikiame naujausias gerąsias praktikas iš „Europos horizonto“ finansuojamų projektų.
Mėšlo kokybės gerinimas ir išmetamų teršalų mažinimas
Daug maistinių medžiagų, tokių kaip anglis, azotas ir siera, srutos ar mėšlas yra vertingas organinių trąšų ir atsinaujinančios energijos žaliavos šaltinis. Tačiau laikymo metu juos greitai suardo mikroorganizmai, gaminantys šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD). Nors visi jie kenkia aplinkai ir žmonių sveikatai, metano mažinimas būtų efektyviausias būdas kovoti su klimato kaita. ES finansuojamas projektas „GasAbate N-plus“ sukūrė saugų priedą, mažinantį metano emisiją daugiau nei 80 %, amoniako – 50 %, o vandenilio sulfido kiekį – 80 %. Produktas jau parduodamas Airijoje, vyksta tarptautinio komercializavimo diskusijos. Šis priedas pritaikomas automatiniu dozavimu į mėšlo laikymo duobes, o eksperimentai parodė dar didesnį emisijų mažinimo potencialą.
Daugiau informacijos apie projektą šioje nuorodoje.
Kodėl sveiki ūkio gyvūnai šeriami antibiotikais?
Antibiotikų naudojimas gyvulių ūkiuose ilgą laiką buvo įprastas, tačiau per didelis jų vartojimas sukėlė mikrobų atsparumą. Susirūpinimą kelia galimas antibiotikams atsparių bakterijų ir ligų pernešimas iš užteršto vandens ir dirvožemio. Antibiotikų likučių taip pat galima rasti gydytų gyvūnų mėsoje, kiaušiniuose ir piene. 2022 m. ES uždraudė profilaktinį antibiotikų naudojimą sveikiems gyvuliams, tačiau už ES ribų tai vis dar praktikuojama. Projektas „RUMIC“ nagrinėjo alternatyvas, išskirdamas mitybos svarbą: įvairūs pašarai ir prebiotikai padeda išlaikyti sveiką gyvulių mikrobiomą, sumažinant antibiotikų poreikį.
Daugiau informacijos apie projektą šioje nuorodoje.
Išmanusis miškų valdymas
Miškai yra svarbūs kovojant su klimato kaita, nes kasmet pašalina beveik 3 milijardus tonų antropogeninės anglies - sugeria apie 30 % visų išmetamo CO2 kiekio. Projektas „CARE4C“ ištyrė miškų anglies sekvestracijos potencialą skirtingose klimatinėse zonose ir kaip šį potencialą veikia klimato kaita ir miškų valdymas. Nustatyta, kad medžių augimas gerokai viršija miško mašinų išskiriamą CO2 kiekį. Projekto komanda sukūrė anglies suvartojimo ir išmetimo miškininkystėje modeliavimo modelį, kuris leidžia atlikti kiekybinę anglies apskaitą. Šis modelis netrukus bus prieinamas kaip nemokama programinė įranga, skirta miškotvarkos dalyviams.
Daugiau informacijos apie projektą šioje nuorodoje.