Visos naujienos

2021–2027 m. „Europos horizontas“ finansavimo suma yra 93,5 mlrd. EUR. Europos Horizonto projektų temos sprendžia klimato kaitos, sveikatos, energetikos, kosmoso, saugumo, mobilumo, socialines problemas.

Šia programa padedama siekti Jungtinių Tautų (JT) tvaraus vystymosi tikslų ir skatinamas ES konkurencingumas bei augimas. Lietuvoje Europos Horizonto klausimais nemokamai konsultuoja Lietuvos Mokslo Tarybos Nacionaliniai Kontaktiniai Asmenys (NCP).

Žemiau pateikiame naujausias gerąsias praktikas iš „Europos horizonto“ finansuojamų projektų.

Genominiai metodai geresniam galvijų auginimui

Biologinių genetinių variacijų mechanizmų supratimas galėtų padėti ūkininkams efektyviai veisti galvijus ir pagerinti gyvūnų gerovę. Nepaisant funkcinės genomo analizės revoliucijos, šiuo metu išlieka didelis atotrūkis suprantant ryšius tarp epigenomo (cheminių junginių, supančių DNR, tinklas, kuris turi reikšmės nustatant, kurie genai yra aktyvūs konkrečioje ląstelėje) ir kompleksinių fenotipų, kas trukdo veiksmingai naudoti anotuotus (apibūdintus) genomus tiksliam veisimui. BovReg konsorciumas Europos Horizonto projekte pateikė išsamų funkciškai aktyvių galvijų genominių savybių žemėlapį ir kaip jų (epi)genetinė mėsinių ir pieninių veislių variacija virsta fenotipais. Tai yra pagrindinės žinios, reikalingos biologija grįstoms genominėms prognozėms, kurių reikia mokslo ir pramonės gyvulių bendruomenėms.

BovReg vienija atrajotojų tyrimų, bioinformatikos, molekulinės ir kiekybinės genetikos, gyvūnų veisimo, reprodukcinės fiziologijos, etikos ir socialinių mokslų ekspertus. Duomenys, žinios ir protokolai bus saugomi Europos biologiniuose archyvuose, siekiant sukurti ir palaikyti žinių centrą bei nustatyti standartus. EMBL-EBI, FAANG ir EAAP garantuoja ilgalaikį duomenų prieinamumą ir tikslinę sklaidą bei komunikacijos veiklą. Šios žinios bus naudingos perorientuojant galvijų auginimą, visapusiškai atsižvelgiant į visuomenės sąmoningumą, aplinkos ir gyvūnų gerovės aspektus bei biologinį efektyvumą.

BovReg projektas vyko nuo 2019-2024 m. Projektas buvo koordinuojamas Vokietijos Forschungsinstitut fur Nutztierbiologie instituto.

Daugiau informacijos apie projektą šioje nuorodoje.

Socialinės naujovės, skatinančios gyvenimą ūkyje

Tikslinės iniciatyvos, sprendžiančios tokias problemas kaip mažos pajamos ir izoliacija, yra labai svarbios siekiant pagerinti ūkininkų psichinę, fizinę ir socialinę gerovę. Europos Horizonto FARMWELL projektas siekė padėti ūkininkų bendruomenėms įveikti šiuos iššūkius, pasiūlant socialines inovacijas. Projektas vykdytas 6 partnerėse šalyse: Belgijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Projektas prasidėjo ūkininkų problemų identifikavimu kiekvienoje partnerėje šalyje. Pavyzdžiui, Rumunijoje susiduriama su mažų pajamų problemomis, Italijoje pagrindinė problema – sezoninių darbuotojų nepastovumas. Kitos problemas – aukštos energijos kainos, socialinių paslaugų trūkumas, nepripažintas moterų vaidmuo kaimo vietovėse.

FARMWELL konsorciumas identifikavo socialines inovacijas kiekvienai problemai spręsti. Pavyzdžiui, FARM Encircle programa Airijoje veikia nuo 2014 m. Jos pagrindinis tikslas padėti ūkininkų šeimoms, nukentėjusioms nuo staigių mirčių ir traumų šeimos ūkiuose. Organizacija padeda didinti sąmoningumą, skatinti bendruomeniškumą tarp nukentėjusių ūkių šeimų. „Encircle“ programa suteikia vietinę profesionalią emocinę ir praktinę pagalbą.

Kitas pavyzdys: „Agro-Eko-Lab“ Lenkijoje skatina jaunus ūkininkus, kurie baigė žemės ūkio mokyklas, užsiimti organinės ar tradicinės žemdirbystės metodais ir tiesiogiai parduoti savo produktus klientams. Jauniems ūkininkams suteikiamos verslumo, socialinės žinios.

FARMWELL projektas vyko nuo 2021-2023 m. Projektas buvo koordinuojamas Vengrijos E40 GROUP EUROPAI GAZDASAGI EGYESULES.

Daugiau informacijos apie projektą šioje nuorodoje.

Herbicidams atsparūs ryžiai: nauja era Europos žemės ūkyje

Ryžiai yra gyvybiškai svarbus augalas, maitinantis populiacijas visame pasaulyje ir užtikrinantis pragyvenimo šaltinius daugiau nei 120 šalių, daugiausia Azijoje ir Afrikoje. Piktžolėtieji ryžiai, dar žinomi kaip raudonieji ryžiai, yra probleminė piktžolių rūšis, glaudžiai susijusi su auginamais Oryza sativa L. ryžiais. Jie turi daug morfologinių ir genetinių panašumų su auginamais ryžiais, todėl juos kontroliuoti ypač sunku. Piktžolėtieji ryžiai gali užkrėsti ryžių laukus ir konkuruoti su auginamais ryžiais dėl išteklių, tokių kaip vanduo, maistinės medžiagos ir saulės šviesa, todėl ūkiuose gali sumažinti derlius ir būti patiriamas ekonominis nuostolis.

Pasaulinė ryžių paklausa padidino naujoviškų sprendimų poreikį kovoti su piktžolėtais ryžiais, kurie yra didelė kliūtis tvariai žemės ūkio praktikai. Įprasti herbicidai vis labiau tampa neveiksmingais, nes piktžolėms išsivysto atsparumas, todėl reikia ieškoti naujų piktžolių valdymo būdų. Europos Horizonto Marie Skłodowska-Curie Actions HerbaRice projekte buvo kuriami ne genetiškai modifikuoti ir herbicidams atsparūs ryžiai. Tikimasi, kad naujos ryžių linijos, atsparios herbicidams, sukurs revoliuciją Europos ryžių auginimui, pasiūlydamos pažangią piktžolių kontrolę ir tvarią žemdirbystę be genetinės modifikacijos.

HerbaRice projektas vyko nuo 2020-2023 m. Projektas buvo koordinuojamas Turkijos MINISTRY OF AGRICULTURE AND FORESTRY.

Daugiau informacijos apie projektą šioje nuorodoje.

Tikslinis šėrimas siekiant pagerinti žuvų ūkių derlių

Vidutiniškai ES suvartojame 24 kg žuvies arba jūros gėrybių. Prognozuojama, kad 2030 m. pasaulyje žuvies suvartojimas bus 18 % didesnis nei 2018 m., o daugiausia jūros gėrybių bus užauginama akvakultūroje. Pagrindinis žuvų auginimo ir pašarų plėtros tikslas yra pagerinti išteklių naudojimo efektyvumą mažinant mirtingumą, kontroliuojant žuvų kokybę ir gerinant žuvų sveikatą ir gerovę. Europos Horizonto AquaIMPACT projekto metu buvo sukurtos pašarų formulės, kurios apskaičiuoja, kaip pasikeis žuvų mitybos poreikiai dėl selektyvaus veisimo rezultato.

Projekto pasiekimas – šiuo metu 11 įmonių prekiauja AquaIMPACT projekto metu pagerintais produktais ir paslaugomis. Daugeliu atvejų žmonės, kurie atliko mokslinius tyrimus ir plėtrą, yra tie patys žmonės, kurie panaudoja rezultatus tolesnei plėtrai.

AquaIMPACT projektas vyko nuo 2019-2023 m. Projektas buvo koordinuojamas Suomijos LUONNONVARAKESKUS.

Daugiau informacijos apie projektą šioje nuorodoje.