Šviežiapienių karvių ankstyvojo laktacijos periodo sveikatingumo technologinės įrangos automatinius sveikatos būklės optimizavimo modulius

Projekto tikslai:

1. Skatinti Lietuvos gyvulininkystės ūkiuose diegti inovatyvias technologijas, siekiant pagerinti pieninių galvijų sveikatingumą, sumažinti karvių brokavimą, antimikrobinių medžiagų naudojimą bei padidinti jų produktyvumą.

2. Atlikti mokslinius taikomuosius tyrimus, sukurti automatinius sveikatos būklės vertinimo modulius bei juos panaudoti ankstyvajai šviežiapienių karvių ligų diagnostikai.

3. Įdiegti projekto partnerių ūkiuose sukurtą šviežiapienių karvių ankstyvojo laktacijos periodo sveikatingumo valdymo sistemą, bei supažindinti ir paskatinti įdiegti šią sistemą savo ūkiuose ir įvairiuose gyvulininkystės sektoriuose.

Siekiant įgyvendinti Projekto tikslus yra suplanuoti 4 vykdymo etapai:
Pirmame etape bus įvertintas pastarųjų metų laikotarpio, ūkyje laikomų šviežiapienių karvių sveikatingumas. Sveikatingumas bus vertinamas, pasitelkiant informaciją iš ūkių kompiuterinių bandų valdymo programų, gyvūnų gydymo registracijos žurnalų ir VĮ „Pieno tyrimai“ duomenų bazės. Vadovaujantis minėtų šaltinių informacija, bus įvertintas šviežiapienių karvių sergamumas ūkiuose, atlikta dažniausių diagnozuotų ligų gydymo ir profilaktikos analizė. Planuojama ne mažesniam, kaip 20 proc. kiekvieno ūkio šviežiapienių karvių paimti kraują tyrimui ir nustatyti dažniausius rodiklius, susijusius su ligomis po apsiveršiavimo.
Antrame etape atliksime šviežiapienių karvių sveikatingumo modulių sudarymą. Šio etapo metu bus atliekamas šviežiapienių karvių sveikatingumo monitoringas, panaudojant bandos valdymo programų ir kitų išmaniųjų sistemų (atrajojimo, prieskrandžių turinio pH, temperatūros ir kitų rodiklių) pokyčius tam tikrų ligų atvejais. Šio etapo metu bus identifikuotos dažniausios šviežiapienių ligos ūkiuose, tokios kaip mastitas, endometritas, ketozė, acidozė ir kitos. Vadovaujantis ankščiau minėtų inovatyvių sistemų registruojamų duomenų specifiniais pokyčiais, minėtų ligų atvejais, bus sudarytas kiekviename ūkyje, kiekvienai šviežiapienių karvių ligai automatinio sveikatos būklės vertinimo modulis (ASBVM). ASBVM apims specifinių, tai ligai būdingų rodiklių grupę. Visoms šviežiapienėms karvėms bus registruojama: pieno kiekis, kūno svoris, atrajojimo kokybė, judėjimo aktyvumas, prieskrandžių turinio pH, temperatūra, atrajojimo kokybės (atrajojimo trukmė, kramtymo judesių skaičius, vandens gėrimo ciklai ir trukmė bei apetitas).
Trečio etapo metu bus atlikta in vivo analizė. Bus atliktas in vivo eksperimentas ir atlikas sveikatingumo monitoringas, panaudojant bandos valdymo programų ir kitų išmaniųjų sistemų rodiklių pokyčius. Nustačius anksčiau minėtų rodiklių pokyčius, bus atliekama įtariamų ligų profilaktika.
Ketvirtame etape bus vykdoma gautų rezultatų analizė ir projekto rezultatų sklaida. EIP veiklos grupės narys VšĮ „Tęstinio mokymo ir konsultavimo centras“ vykdys projekto veiklų ir rezultatų viešinimą, užsiims projekto rezultatų sklaida. Projekto rezultatus pristatinės Lietuvos ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Likusieji EIP veiklos grupės nariai – žemės ūkio veikla užsiimantys juridiniai asmenys sudarys sąlygas ūkiuose įgyvendinti numatomas projekto veiklas, suteiks gyvulius, reikalingus inovatyviems bandymams (moksliniams tyrimams) vykdyti, prižiūrės įdiegiamas inovacijas taip pat vykdys ir kitus mokslinių tyrimų vykdymo priežiūros ir kontrolės uždavinius.

Projekto tikslinės grupės – Lietuvos pienininkystės ūkiai. Tiesiogiai projekto veiklose dalyvauja 6 partneriai: Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė „Vaškai“, Šakių rajono Grinaičių žemės ūkio bendrovė, Plokščių žemės ūkio bendrovė, ūkininkas Evaldas Rumšas, „LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centras“, VšĮ „Tęstinio mokymo ir konsultavimo centras“. Įgyvendinus projektą, Lietuvoje bus atliktas ženklus proveržis diegiant pieno ūkiuose inovatyvią kompiuterinę karvių sveikatingumo valdymo sistemą panaudojant kompiuterizuotos technologinės įrangos automatinius sveikatos būklės optimizavimo modulius. Naudojantis šiais moduliais bendromis mokslininkų ir pieno ūkių specialistų pastangomis, bus sukurtas ankstyvosios susirgimų diagnostikos ir šėrimo optimizavimo modelis, panaudojant gautus specifinius žymenis.

Laukiami projekto rezultatai partnerių ūkiuose: pagerėjęs gyvulių sveikatingumas ir gerovė, sumažėjęs brokavimas, mažesnės veterinarinės išlaidos ir antimikrobinių medžiagų sunaudojimas 1 gyvuliui per metus, optimizuotas karvių šėrimas ir padidėjęs produktyvumas, sumažėjusi gaminamo pieno savikaina.

Pasirinkto problemos sprendimo inovatyvumas: subjektyvi šviežiapienių karvių sveikatingumo vertinimo sistema apžiūrint ir palpuojant karvę būtų keičiama į inovatyvią ir tikslią sveikatingumo valdymo sistemą panaudojant kompiuterizuotos technologinės įrangos automatinius sveikatos būklės optimizavimo modulius.

Įgyvendinus projektą taip kaip yra suplanuota, Lietuvoje atsirastų pavyzdiniai ūkiai, kuriuose būtų galima organizuoti lauko dienas ir kitus šviečiamuosius renginius, perduodant Projekto metu sukauptą patirtį, skatinant Lietuvos pieno gamintojus pradėti naudoti inovatyvias priemones ankstyvajai ligų diagnostikai, bus galima panaudoti ir tolimesniems projektams, kurių tikslas mažinti gyvūnų sergamumą bei gerinti gaminamos produkcijos kokybę. Projekto metu įvairaus dydžio pieno ūkiuose išbandytą ir pritaikytą kompleksinį šviežiapienių karvių ankstyvųjų ligų diagnostikos ir šėrimo kontrolės priemonių modelį būtų galima pritaikyti visuose Lietuvos pieno ūkiuose, o patį modelį, kaip pavyzdį, galima pritaikyti ir kituose gyvulininkystės sektoriuose.