Infraraudonųjų spindulių kamera registruojamų specifinių žymenų panaudojimas karvių sveikatingumo gerinimui, šėrimo efektyvumui ir produktyvumo didinimui
Projekto aprašymas
Pagrindinis projekto įgyvendinimo tikslas – pagerinti Lietuvos pieninių galvijų sveikatingumą, gerovę, sumažinti karvių brokavimą, pieno ūkio veterinarines išlaidas, antimikrobinių medžiagų naudojimą, optimizuoti karvių šėrimą ir padidinti jų produktyvumą.
Projekto rezultatai:
Atlikus mokslinius taikomuosius tyrimus, buvo išbandytos inovatyvios technologijos ankstyvajai ligų diagnostikai, karvių šėrimo optimizavimui, šiam tikslui buvo pritaikytas gaunamų duomenų analizės modelis įvairaus dydžio pieno ūkiuose.
Pasiektas pagrindinis projekto rezultatas - naudojant inovatyvias technologijas ir optimizuojant karvių šėrimą, buvo pagerintas Lietuvos pieninių galvijų produktyvumas, sveikatinumas, gerovė, sumažintas karvių brokavimas, pieno ūkių veterinarinės išlaidos, antimikrobinių medžiagų sunaudojimas.
Įdiegus projektų partnerių ūkiuose infraraudonųjų spindulių kameras, kaip pažangų inovatyvų karvių įmitimo vertinimo modelį, fiksuojantį pieninių galvijų įmitimo pokyčius bei panaudojus šiuos duomenis mažinanti ligų pasireiškimą, veterinarinių preparatų naudojimą, optimizuoti gyvulių šėrimą, bei supažindinti ir paskatinti diegti šį inovatyvų karvių įmitimo kontrolės modelį kituose ūkiuose
Projekto veiklos buvo suskirstytos į 5 etapus.
Pirmąjame etape projekto partnerių pieno ūkiuose atlikome karvių sveikatingumo analizę per 2 paskutinius metus iki projekto pradžios. Analizuodami karvių sveikatingumą nustatėme pagrindines karvių brokavimo priežastis, veterinarnes išlaidas vienam gyvuliui per metus, ūmių ir lėtinių susirgimo gydymo išlaidas. Taip pat paskaičiavome vidutines pašarų sąnaudas 1 litrui pieno pagaminti. Gauti duomenys buvo lyginami su analogiškais duomenimis projekto pabaigoje.
Antrajame etape projekto partnerių ūkiuose įrengėme, instaliavome ir išbandėme infraraudojųjų spindulių kameras bei apmokėme atsakingus ūkių darbuotojus darbui su jomis.
Trečiajame etape identifikavome ir eliminavome karvių gerovės, biosaugos problemas bei kitus veiksnius, bloginančius gyvulių svekatingumą ir mažinančius šėrimo efektyvumą. Šiame etape buvo atliekami moksliniai taikomieji tyrimai. Palyginamosios analizės metodu karviš sveikatingumo įvertinimas po klinikinio tyrimo buvo lyginamas su kompiuterinės bandos valdymo programos duomenimis ir infraraudonųjų spindulių kamera registruojamų speficinių žymenš pagrindu parengtomis ataskaitomis. Etapo pabaigoje, naudojantis inovatyvia karvių įmitimo vertinimo ir kotrolės kompiuterine programa, buvo sukurtas kompleksinių priemonių modelis ankstyvajai ligų diagnostikai ir šėrimo optimizavimui įvairiais laktacijos ir užtrūkimo laikotarpio periodais.
Ketvirtajame etape atsižvelgiant į projekto partnerių pieno ūkių veterinarines išlaidas, karvių sveikatingumo rodiklius, pašarų sąnaudas 1 litrui bazinio riebumo ir baltymingumo pienui pagaminti, buvo įvertinta infraraudojųjų spindulių kameros, kaip inovatyvaus karvių įmitimo vertinimo ir kontrolės modelio nauda karvių sveikatingumui gerinti ir šėrimui optimizuoti.
Penktajame etape organizavome informacinius seminarus, lauko dienas ūkininkams, žemės ūkio bendrovių darbuotojams, veterinarijos gydytojams, kurių metu supažindinome su projekto metu vykdytais tyrimais ir gautais rezultatais. Buvo parengtos rekomendacijos dėl infraraudonųjų spindulių kameros, kaip inovatyvios priemonės karvių įmitimo vertinimui ir kontrolei, naudojimo ir pritaikomumo įvairaus dydžio pieno ūkiuose. Respublikinėje spaudoje publikavome su informacinius straipsnius.
PROJEKTO PRISTATYMAS LKT „DIRBTUVĖSE“ (2021-07-15):
