Tarpinių pasėlių diversifikavimas ir daugiafunkcinių savybių panaudojimas dirvožemio tvarumo ir anglies sekvestracijos potencialo didinimui bei trąšų poreikio mažinimui

Projekto tikslas - įdiegti ūkiuose tarpinių pasėlių diversifikavimo ir jų daugiafunkcinių savybių panaudojimo inovatyvias technologijas, didinančias dirvožemio tvarumą ir anglies sekvestracijos potencialą bei mažinančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas ir trąšų poreikį. Šiuo projektu siekiama sukurti ir patobulinti skirtingų tarpinių pasėlių augalų rūšių ir jų mišinių auginimo technologijas, pritaikyti jas efektyvesniai anglies sekvestracijai ir augalų maisto medžiagų naudojimui bei dirvožemio degradacijos ir ŠESD emisijų mažininmui skirtingose sėjomainose, dirvožemiuose ir žemdirbystės sistemose siekiant palaikyti ir padidinti ūkių pelningumą ir tvariai ūkininkaujant ir mažinant poveikį klimato kaitai.

Projekto įgyvendinimo pradžia: 2023-01-02.

Numatoma projekto įgyvendinimo pabaiga: 2024-12-31.

Projekto partneriai:

1. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija.

2. Ūkininkė Vida Daniulienė.

3. Ūkininkas Alvydas Samaitis.

4. Žemės ūkio bendrovė „Jogvilai“.

5. Žemės ūkio bendrovė „Vėjeliškių lygumos“.

6. Ūkininkas Česlovas Tallat-Kelpša.

7. Ūkininkas Antanas Romikaitis.

Pagrindinė projekto inovacija – bus nustatyta tarpinių pasėlių diversifikavimo ir jų daugiafunkcinių savybių panaudojimo ekonominė, agronominė ir aplinkosauginė nauda įvairinant tarpinių pasėlių augalų rūšis bei jų įterpimo technologijas.

Lietuvoje rekomenduojamas auginti gana platus vasarinių (baltosios ir rudosios garstyčios, aliejiniai ir šakniniai ridikai, vasariniai rapsai, sėjamosios avižos, aviža netikšė, grikiai, saulėgrąžos, linai, judros, abisininiai bastučiai, egiptiniai, persiški ir kiti vienmečiai dobilai, facelijos, vasariniai vikiai, žirniai, pupos, vienmečiai lubinai, seradelės) ir žieminių tarpinių pasėlių (raudonieji, baltieji, rausvieji ir inkarnatiniai dobilai, barkūnai, žieminiai vikiai, gargždeniai, liucernos, žieminiai rapsai, žieminiai rapsukai, žieminiai kviečiai, žieminiai rugiai, žieminiai vikiai, gausiažiedės (vienametės) ir daugiametės svidrės, eraičinsvidrės ir kt. žieminiai, dvimečiai ar daugiamečiai kultūriniai augalai) asortimentas. Tačiau mokslininkų  ir gamybininkų  vertinimu praktikoje naudojamos vos kelios tarpinių augalų rūšys, pagrinde baltosios garstyčios ir aliejiniai ridikai, todėl tarpinių pasėlių diversifikacija akivaizdžiai nepakankama. Lietuvos ūkininkų gamybinėje praktikoje visai nenaudojamos arba labai retai panaudojamos varpinių, pupinių ir žieminių tarpinių pasėlių augalų rūšys. Labai retai taikomas tarpinių pasėlių įsėlinis auginimo būdas. Mažai ar visai netyrinėti tarpinių pasėlių įsėliai rapsuose, pupose, žirniuose, kukurūzuose ir kai kuriuose kituose pasėliuose. Tai susiję su žinių, technologijų ir technikos trūkumu.        

Beveik neišnaudojamas visų galimų auginti tarpinių pasėlių daugiafunkciškumas, trūksta tyrimų apie daugelio jų poveikį dirvožemio tvarumui, nepakankamai išnaudojamos jų anglies sekvestracijos potencialo didinimo bei trąšų poreikio mažinimo galimybės.  Daugelio tarpinių pasėlių rūšių mažai arba visai netirti auginimo ir įterpimo būdai, jų daugiafunkcinė įtaka sėjomainoje auginamų augalų derliui ir kokybei, dirvožemio fizikinėms ir agrocheminėms savybėms, biologinei įvairovei bei kitiems aplinkosauginiams aspektams. Lietuvoje retai taikomas tarpinių pasėlių volavimas, visai nenaudojamas mulčiavimas. Taigi, šio projekto naujumas ir inovatyvumas akivaizdus - mažai tirtų ar netirtų žieminių (miglinių, pupinių ir bastutinių) augalų rūšių, maksimaliai sekvestruojančių anglies kiekius, pasirinkimas ir technologijų įdiegimas taikant skirtingus auginimo ir įterpimo būdus daugiafunkciniam ekonominiam ir aplinkosauginiam efektui gauti. Kitas šio projekto inovatyvumo aspektas – praktinių problemų sprendimas yra kompleksinio pobūdžio, atitinkantis strateginius tikslus, reaguojantis į ateities iššūkius ir leidžiantis spręsti netvaraus ūkininkavimo sukeltas didelio masto problemas. Šiuo metu tvarios žemės ūkio plėtros problemos Lietuvoje sprendžiamos tik fragmentiškai, nepakankamai pasitelkiant technologines inovacijas, kurios išsivysčiusiose šalyse jau plačiai taikomos ir yra efektyvios. Kita vertus, dėl didžiulės dirvožemio, klimatinių sąlygų įvairovės bei skirtingo agroekosistemų ir taikomų technologijų intensyvumo negalimas minėtų taikomų technologijų tiesioginis perkėlimas į mūsų šalį, pasiteisina tik Lietuvoje atliktais kompleksiniais moksliniais tyrimais paremtų inovacijų diegimas.

Projekto aprašymas

Projekto pagalba bus nustatyta tarpinių pasėlių diversifikavimo ir jų daugiafunkcinių savybių panaudojimo ekonominė, agronominė ir aplinkosauginė nauda įvairinant tarpinių pasėlių augalų rūšis bei jų įterpimo technologijas. Lietuvoje rekomenduojamas auginti gana platus vasarinių (baltosios ir rudosios garstyčios, aliejiniai ir šakniniai ridikai, vasariniai rapsai, sėjamosios avižos, aviža netikšė, grikiai, saulėgrąžos, linai, judros, abisininiai bastučiai, egiptiniai, persiški ir kiti vienmečiai dobilai, facelijos, vasariniai vikiai, žirniai, pupos, vienmečiai lubinai, seradelės) ir žieminių tarpinių pasėlių (raudonieji, baltieji, rausvieji ir inkarnatiniai dobilai, barkūnai, žieminiai vikiai, gargždeniai, liucernos, žieminiai rapsai, žieminiai rapsukai, žieminiai kviečiai, žieminiai rugiai, žieminiai vikiai, gausiažiedės (vienametės) ir daugiametės svidrės, eraičinsvidrės ir kt. žieminiai, dvimečiai ar daugiamečiai kultūriniai augalai) asortimentas. Tačiau mokslininkų  ir gamybininkų  vertinimu praktikoje naudojamos vos kelios tarpinių augalų rūšys, pagrinde baltosios garstyčios ir aliejiniai ridikai, todėl tarpinių pasėlių diversifikacija akivaizdžiai nepakankama. Beveik neišnaudojamas visų galimų auginti tarpinių pasėlių daugiafunkciškumas, trūksta tyrimų apie daugelio jų poveikį dirvožemio tvarumui, nepakankamai išnaudojamos jų anglies sekvestracijos potencialo didinimo bei trąšų poreikio mažinimo galimybės.  Taigi, šio projekto „Tarpinių pasėlių diversifikavimas ir daugiafunkcinių savybių panaudojimas dirvožemio tvarumo ir anglies sekvestracijos potencialo didinimui bei trąšų poreikio mažinimui“ naujumas ir inovatyvumas akivaizdus – mažai tirtų ar netirtų žieminių (miglinių, pupinių ir bastutinių) augalų rūšių, maksimaliai sekvestruojančių anglies kiekius, pasirinkimas ir technologijų įdiegimas taikant skirtingus auginimo ir įterpimo būdus daugiafunkciniam ekonominiam ir aplinkosauginiam efektui gauti. Kitas šio projekto inovatyvumo aspektas – praktinių problemų sprendimas yra kompleksinio pobūdžio, atitinkantis strateginius tikslus, reaguojantis į ateities iššūkius ir leidžiantis spręsti netvaraus ūkininkavimo sukeltas didelio masto problemas.

Projekto sklaidos renginiai

2024 m. liepos 16 dieną Mindaugo Auželio ūkyje (Paąžuolių k. 8B, Taujėnų sen., Ukmergės r.), 2024 m. liepos 25 dieną Sauliaus Daniulio ūkyje (Šlapių priemiesčio k. 1, Ukmergės r.), 2024 m. rugpjūčio 6 d. ūkininko Česlovo Tallat-Kelpšos ūkyje (Matanskynės g. 15, Vilkijos k., Kauno r.) vyko EIP projekto „Tarpinių pasėlių diversifikavimas ir daugiafunkcinių savybių panaudojimas dirvožemio tvarumo ir anglies sekvestracijos potencialo didinimui bei trąšų poreikio mažinimui“ lauko dienos – seminarai. Jų metu buvo pristatytos pasėtos daugiakomponentės tarpinių pasėlių kompozicijos prailginančios ir suintensyvinančios anglies sekvestracijos laikotarpį bei jų poveikis auginamų augalų derliui, įvertintos organinių medžiagų sankaupos bei agrocheminiai ir fizikiniai dirvožemio rodikliai. Mokslininkai su ūkininkais aptarė optimaliausią laiką ir būdus tarpinių augalų įterpimui panaudojant seklų, gilų įterpimą, mulčiavimą ir volavimą. Ūkininkų pasėliuose renginių metų įvertintos augalų ligos ir kenkėjai bei tarpinių pasėlių įtaka pesticidų ir trąšų nasudojimo poreikiui. Gauti projekto įgyvendinimo laikotarpiu mokslinių tyrimų rodikliai ir praktiškai pritaikoma agrotechnika, užtikrina CO₂ sankaupų didinimą ir gaunamo ŠESD efekto teigiamą pokytį. Parodomųjų ūkių  pavyzdys skatina kitus ūkius sparčiau diegti technologines naujoves ir tokiu būdu palaikyti ir didinti žemės ūkio veiklos pelningumą tvariau ūkininkaujant ir mažinant poveikį aplinkai.

Keletas akimirkų iš renginių:

Taip pat novatoriškas LR ŽŪR projektas pristatytas ir ES mastu. 2024 m. birželio 26-27 d. Žemės ūkio rūmų konsultantė, projekto vadovė, dr. Edita Karbauskienė dalyvavo Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos tinklo (angl. EU CAP Network) Europos inovacinius projektus (toliau –EIP) įgyvendinančių grupių atstovų susitikime, kuris vyko Graikijos centrinės Makedonijos sostinėje Salonikuose (Thessaloniki).

Renginio tema „Prisitaikymas prie klimato kaitos – novatoriški sprendimai ūkių atsparumui didinti“. Graikijos, Lenkijos, Latvijos, Ispanijos, Vengrijos ir Lietuvos EIP grupių atstovai buvo pakviesti pristatyti įgyvendinamus projektus.

ŽŪR konsultantė dr. Edita Karbauskienė renginio dalyviams pristatė ŽŪR įgyvendinamą projektą „Tarpinių pasėlių diversifikavimas ir daugiafunkcinių savybių panaudojimas dirvožemio tvarumo ir anglies sekvestracijos potencialo didinimui bei trąšų poreikio mažinimui“, kurio tikslas – įdiegti ūkiuose tarpinių pasėlių diversifikavimo ir jų daugiafunkcinių savybių panaudojimo inovatyvias technologijas, didinančias dirvožemio tvarumą ir anglies sekvestracijos potencialą bei mažinančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų  (ŠESD) emisijas ir trąšų poreikį. EIP projektų pristatymo ir patirties pasidalinimo vizitai suteikia galimybę neformaliai keistis gerąja patirtimi ir naujoviškais sprendimais tarp įvairių šalių EIP grupių atstovų, skatina potencialų bendradarbiavimą tarp projektų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje bei paskatina kurti tarptautines grupes bendriems projektams įgyvendinti. Novatoriška žemės ūkio praktika yra labai svarbi norint pasiekti ES klimato kaitos tikslus ir padaryti sektorių atsparesnį. Bandydami ir įgyvendindami naujovišką praktiką, EIP projektai padeda žemės ūkiui prisitaikyti prie klimato kaitos, pvz., kovoja su ekstremaliais oro reiškiniais, vandens trūkumu, biologinės įvairovės nykimu, naujų kenkėjų ir ligų bei dirvožemio organinių medžiagų praradimo padariniais, erozija. Galime didžiuotis, kad ŽŪR projektas buvo pristatytas kaip vienas iš novatoriškų, kurio pavyzdžiu gali pasinaudoti ir kitos šalys.

Plenarinius pranešimus skaitė Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (DG AGRI) Mokslinių tyrimų ir inovacijų skyriaus politikos pareigūnė Aniko Seregelyi, o renginio dalyvius pasveikino Graikijos Makedonijos regiono žemės ūkio gubernatoriaus pavaduotojas George Kefalas.

Akimirkos iš renginio: